Žilvinai, viską suprantu ką parašei... Kas nors kad trauktų, - išliktų tūrėtų būt kažkas nepakartojamo... Šiuo atveju aš nematau nieko nepakartojamo, tuo labiau kad čia yra režisūra... Vietoj modelio pastatyk bobutę, - ir kas bus? - ogu nieko, eilinis kadras... Į mano nuotraukas geriau nežiūrėk, - ten tūrėtų būt labai daug kritikos, bet jos nėr... Kai pradėjau fotkint su juosta, pasaulį pradėjau kitaip matyt, aišku tam daug ytakos tūri literatūra apie fotografiją... Tikiuosi kritiką moki priimt...

Dėkui. tai ką, kitais metais reikės visiems pasistengti būti geresniems sau, o tada ir aplinka sušvelnės.

Jau pamiršau, ką rašiau, bet marazmatikais nieko neapšaukiau. Rašiau apie požiūrį į nuotraukas ir kad kiekviena nuotrauka ras savo žiūrovą, nepriklausomai nuo to kas ten pavaizduota – drugelis, peizažas ar nuogas kūnas, ir kiekviena nuotrauka savo žiūrovui patiks, taigi bus gera. Aš pats stengiuosi perteikti to momento savęs vidaus emociją, ir nesvarbu, kad kažkas įžiūrės papus – svarbu, kad kažkas pažvelgs mano akimis... Gerų ir šiltų Jums švenčių...

Del emigrantų, manau, visi padarys savo išvadas. Jo... Sindromas nėra medalis... Kaip sakė V.Šekspyras: trumpumas (glaustumas)-sąmojo siela. Atleskit, man, Juozai. Įsitikinau kad esat vienišas ir turbut niekam nereikalingas. Gerų ir Šiltų švenčių, jums.

Gediminai, tai iki kiek raidžių tie jūsų žmonės sugeba suskaičiuoti? Gal iki 100? Tada suprantu kai kurių pyktį - mano parašytos mintys viršija skaičiavimo sugebėjimus. Pabandysiu atsakyti į tavo mintis paeiliui. Lietuviai sako – bijai vilko, neik į mišką. Jei tu bijai raidžių, neik ten, kur jų daug. O jei netyčia patekai ten, tai užsimerk arba žiūrėk viena akimi, raidžių matysi dvigubai mažiau ir nebijosi.Labai patinka tie reti momentai, kai trūksta su kuo pasidalinti mintimis. Tada kaip tik ir sugalvoju ką nors gražaus arba redaguoju nuotraukas. O va kai netrūksta su kuo dalintis, tai mielai dalinuosi. Ir dar jei pastebiu, kad dalinuosi su kiaule, tai turiu tokią nuostatą, kad kiaulėms deimantų mėtyti netikslinga, gaila sugaišto laiko.Toliau – gali nevargti abejodamas dėl mano proto šviesumo. Tamsoj eidamas už stulpų neužkliūnu. Ir baigiu svarbiausia mintimi, kurią tikriausiai palikai pabaigai. Tokia razinka, ane? …AR NORMALU YRA GERAI? Aš šitą mintį užsirašysiu dar didesnėm raidėm ir ilgai mąstysiu, gal net iki proto užtemimo, žiūrėdamas į ją. Bet turiu pripažinti, kad esamos mano proto šviesos nepakanka, kad tinkamai suprasčiau. Ne bėda, prisijungsiu porą halogenų, gal padės. Kad nelikčiau skolingas, mainais duosiu tau savo auksinę mintį, kuri gal neprilygs taviškei, bet ji gimė kito tavo bendraminčio Aleksandro C. gana nemandagaus komentaro dėka. Norėjau jam įteikti savo sentenciją, bet kažkaip dingo interesas su juo bendrauti. Kartu ir naudojimo instrukciją pridedu. Manau, kad ji geriausiai veiks, jei užrašęs ant kortelės , pasidėsi ant veidrodžio lentynėlės vonioje. Rytais valydamas dantis, kai akys sunkiai susikoncentruoja į vieną tašką, skaityk mano auksinę sentenciją ir kasryt matysi, kad vis gerėji, skaidrėji. Tiesa, vieną rytą pajusi, kad skauda nugaros srityje. Nebijok, tai normalu. Tai reikš, kad jau pradėjo augti sparnai. Angelo sparnai. O dabar atėjo laikas pamatyti pačią stebuklingąją sentenciją.Štai ji. CHAMIZMU PASAULIO NESUŽAVĖSI. NUSTEBINT GALI. Duodu ją tau pirmam.Rytoj bėgsiu užpatentuosiu autorystę. Tiesa, dabar pradėjo graužti mintelė, kad neišsiaiškinau, iki kiek raidžių moki suskaičiuoti. Bijau, kad iki mano sentencijos nepriskaičiuosi. Vadinasi tau sparnai neišaugs ir vienu angelu bus mažiau.Kaip gaila… aaaaa…aaaaaaaaaaaa. Kompiuteris rodo 02.52. Jaučiu, kad kairę akį peršti, akumuliatorių halogenai nusodino, gęsta mano proto šviesa, eisiu liuliuko, gal susapnuosiu AR NORMALU YRA GERAI? Atsiprašau Žilvino, kad nelabai tinkamai pasinaudojau jo plotu. Buvo noras šitą paklodę patiesti Gedimino teritorijoje, bet ten tokia graži nuotrauka su švelniais komentarais, kad neišdrįsau nuotaikos gadinti. O kadangi čia jinai jau sugadinta, tai nusprendžiau čia ir pasilinksminti. Pasižadu, kad tai daugiau nepasikartos. Ir su Gediminu šnekėtis praėjo noras. Nebent iki didesnio skaičiaus raides išmoks skaičiuoti ir humorą suprasti. Iš kitos pusės esu dėkingas – pastebėjau norą vieną kitą humoreską ar feljetoną parašyti. Vieną atrodo jau būsiu pradėjęs čia.

Žilvinai, kad nedingtų tekstas, verčiau rašyk į Wordą, o paskui perkopijuok į fotomanus. Išbandytas reikalas. Bet jei šį kartą dingo, nedidelė bėda. 50 proc. tikimybė, kad ir tu mane marazmatiku išvadinai. Kitai 50 proc. daliai irgi turiu minty bent tris galimų atsakymų variantus. Dabar jau beveik esu įsitikinęs, kad čia ne ta vieta, kur galima pasikalbėti apie fotografiją, paklausti nuomonės. Trim žodžiais pasakyta nuomonė nėra labai informatyvi, o sudėtingiau rašyti tingima, na ir pabėgo iš Lietuvos ne patys geriausieji, tingintys net lietuviškai rašyti. Bet įžeidinėti labai pajėgūs. Jų nenaudai galiu iš patyrimo pasakyti, kad užlips ant to paties numesto grėblio. Tik man iš to jokio džiaugsmo.

Juozai, gazdinat žmones su daugybę raidžių. o kontekstas rodo, jog trūksta su kuo pasidalinti mintimis. nėra svarbu apie ką, svarbu, kad yra noras. kaip man dabar neabejoti tamstos proto šviesumu? bet iš kitos pusės, ar normalu yra gerai? konkretumo gal reikėtų.

nemoku dar naudotis, tiek rašiau ir viskas dingo... suskaupsiu ir grįšiu :)

Gal kokioj trečioj klasėj mano pirmoji mokytoja pasakė vienam bičeliui – juokiasi puodas, kad katilas juodas. Tada nesupratau, ką tai reiškia, bet supratau, kad ji mane gina. Tada tokia politinė situacija buvo, negalėjai tiesiai daug ko pasakyti. Manau, šiandien galima tiesiai kalbėti.Bet dabar irgi girdžiu puodų barškėjimą.Apie tai, kad tuoj atriedės katilas juodas ir suvažinės Žilviną su visa jo fotografija. Tarp tų, kurie bandė ant tavęs užvažiuoti eFOTO puslapyje, manęs nebuvo. Kartu nenoriu, kad iš manęs tyčiotųsi už tai, kaip aš mąstau. Sovietijoj jaučiausi laisvesnis, negu dabar fotomanuose. Kokioje nors atokesnėje vietoje būtų įdomu pafilosofuoti. Nuogumas ir plikumas – tas pat ar ne? Kuo daugiau apnuogintas kūnas – tuo erotiškiau? Kas erotiškiau – visai plikos moters nuotrauka ar Sacharos kopa? (Atsiprašau tų, kurie dabar esate užspringęs nuo paskutinio sakinio). Ar lengva fotografuoti, kai moters kūnas turi tiek daug galūnių, bižuterijos, vieną kitą draperijos gabaliuką, kai visi raumenys įsitempę, o veideliai nesužaloti minčių gausumo. Kaip visa tai sudėlioti, kad atrodytų darniai? Kad nebūtų banalu, vulgaru? Girdžiu klausimą – kam viso to reikia? Jei sperma net akyse teliuškuoja (ne mano, o vieno patyrusio lenko terminas), tikrai nereikia. Užtenka parodyti papą, ir žandikaulis atkrinta, seilė išdryksta. Kai kurie fotografai peizažą fotografuoja atsakingiau, negu aktą. Kaip Gediminas sako, yra papas – ir ok. O dabar apie nuotrauką.Deja, tavo japonės portretas man patinka daug labiau. Čia viskas labai atvira ir paprasta kaip 5 kapeikos, o japonėje – paslaptis. Paslaptis traukia. Paslaptis labai erotiška. Ir moteriška.Tikiuosi, nepyksi, kad tiek mažai apie nuotrauką…

negi galima susilaikyti ir neištarti: papai. gražu ir dėl to, jog papai yra;]

Zilvinai- poete, jus nebijot Juozo Garlos rustybes- recenzijos? prisiprasysit, islazdavos,nepagailes...